Rąstiniai namai yra ekologiški: mediena veikia kaip kondicionerius, kuris vasarą įsiurbia šilumą, o žiemą tą šilumą atiduoda žmonėms, kurie gyvena rąstiniame name. Todėl rąstiniuose namuose vasarą yra vėsu, o žiemą – šilta.
Norvegiškas sujungimas
Rąstai jungiami įvairiais būdais, bet vienas seniausių ir geriausių yra "norvegiškas sujungimas (užraktas)". Jis išties pripažintas pačiu tvirčiausiu ir šilčiausiu iš visų praktikoje naudojamų sujungimų.
Iš pradžių rąstai apdirbami staklėmis – nupjaunami rąsto šonai, po to viršutinė bei apatinė dalys. Svarbiausia, kad po apdirbimo jie taptų lygūs bei ištisi, kad būtų įmanoma sudėti reikalingą kiekį šilumą izoliuojančios medžiagos, kad nebūtų prarandama šiluma.
Antraip sienos žiemą bus šlapios. Statyboje naudojame rąstus, kurių storis yra 20 cm, aukštis nuo 30 cm, o sujungimo vieta, ant kurios guldomi rąstas ant rąsto yra 15 cm. Medieną perkame tikrai aukštos kokybės. Rąstų skersmuo yra ne mažesnis nei 32 cm.
"Norvegiško sujungimo" unikalumas slypi tame, kad džiuvimo (džiuvimas yra neišvengiamas net tuomet, kai mediena būna išdžiovinta, nes po medinio namo pastatymo, medžiaga vis tiek kaupia drėgmę, paskui ją išskiria ir taip toliau) ir namo rentinio nusėdimo metu šis kampinis sujungimas savo turimo svorio dėka susijungia ir neleidžia rąstams persisukti.
Rąstinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Tai teikia galimybę vykdyti visų surinkimo stadijų būtiną kontrolę. Po to sudaromas surinkimo planas, rentinys pervežamas į surinkimo vietą ir montuojamas tiesiog ant fundamento. Pagrindinė medžio rūšis, naudojama statyboms, yra pušis.